Kaip išsirinkti žuvis, jas pirkti, vežti ir aklimatizuoti
Kaip išsirinkti žuvis? Čia kalbama ne apie tokią situaciją, kai dar neaišku, kokias žuvis apskritai įleisti į akvariumą. Ir ne apie tokią, kai sugalvojama nusipirkti žuvyčių tiesiog žingsniuojant pro zoologijos parduotuvės akvariumus ir nusprendžiama tiesiog paimti porą žalių, tris raudonas ir vieną mėlyną, nes jos taip puikiai derėtų su kambario tapetais. Mes visa tai jau patyrėme ir žinome, kad būtent akvariumui galioja taisyklė „mažiau yra daugiau“. Be to, kuo mažiau rūšių apgyvendinsime bendruomenės akvariume, tuo geriau galėsime stebėti jų elgseną.
Suprantama, kad kartais būna sunku gauti norimos rūšies žuvyčių, kurias jau spėjome įsimylėti, nes išsirinkome ilgais vakarais pervertę daugybę knygų, žurnalų arba naršydami po internetą. O jomis, pasirodo, jau ilgą laiką neprekiaujama… Tokiu atveju padės kantrybė, nes kada nors jos vis tiek bus atvežtos arba teks pasikliauti atkaklumu, kai tikslas pasiekiamas aplinkiniais keliais.
Taigi, mes stovime zoologijos parduotuvėje žinodami, ko norime, nes mūsų favoritai nėra absoliučios retenybės. Be to, jei ką, turime numatę ir du – tris atsarginius variantus žuvelių, kurių poreikiai gana panašūs, jos irgi mums visai patinka. Apžiūrinėjant žuvis galima labai gerai susigaudyti, ar jos sveikos, jei atkreipiamas dėmesys į kelis požymius.
Juos patyliukais sau reikėtų išvardinti:
- Kaip atrodo akvariumas? Ar vanduo skaidrus, be jokio akivaizdaus geltono, žalio arba mėlyno atspalvio, kurį sukelia medikamentai?
- Ar žuvys apskritai atrodo sveikos ?
- Ar jų pilvai nesukritę?
- Ar jų akys, oda ir pelekai yra nepriekaištingos būklės: be patamsėjimų, sužalojimų ar kitų į akis krentančių dalykų?
- Ar jos elgiasi taip, kaip turėtų? O gal matome prie dugno tūnančią arba paviršiuje žiopčiojančią žuvį, kuri šiaip turi guviai plaukioti? Gal kai kurios trinasi prie kietų akvariume esančių daiktų?
- Ar visos žuvys parduotuvės akvariumuose atrodo sveikos ir guvios?
Taip pat reikėtų prisiminti, kad beveik visuomet būna parduodamos jaunos žuvytes ir visai retai – jau suaugusios, demonstruojančios nuolatinę kūno spalvą. Vis dėlto, jos neturėtų būti nei liguistai blyškios, nei akivaizdžiai per tamsios.
Jei įsitikinome, kad žuvų būklė gera, prašome draugiško personalo, kad mums pagautų norimą kiekį ir supakuotų. O tuo metu mes pasinaudojame proga pardavėjo pasiteirauti apie cheminę vandens sudėtį, ypač mus domina vandens kietumas ir rūgštingumas. Taip pat prašome pasakyti, kuo žuvys buvo šeriamos iki šiol ir paklausiame, ar yra dar kas nors, ką turėtume žinoti.
Transportavimas
Beveik visos žuvys sudedamos į plastikinius maišelius, o juose yra daugiau oro negu vandens, nes daugiau deguonies yra ore nei vandenyje. Toks oro ir vandens santykis žuvims suteikia galimybę tinkamai keliauti. Jei lauko temperatūra švelni, mums nereikia rūpintis jokiu papildomu pakuotės izoliavimu – temperatūra maišelyje vargiai kils arba kris. Kelionė turėtų užtrukti ne ilgiau poros valandų, kuo trumpiau – tuo geriau. Žiemą ar patį vidurvasarį situacija jau kitokia, todėl paprasto vyniojamojo popieriaus arba laikraščio, kuriuo galėtume apgaubti maišelį, jau nebeužteks, jei važiuojame transportu, kuriame temperatūra nereguliuojama. Šiam tikslui pasiteisina putplasčio dėžutės, tokią funkciją atlieka ir šaltkrepšis.
Beje, popierius, į kurį pardavėjas mums supakuoja maišelį su žuvimis, atlieka ne tik izoliuojančią funkciją. Jis taip pat keliaujančias žuvis apsaugo nuo išorinio pasaulio šviesos, kuri joms sukeltų papildomą stresą. Toks įvyniojimas būtinas net tada, kai oro temperatūra siekia 25 °C.
Dažnai į maišelį leidžiamas ne oras, o deguonis tol, kol maišelis išsipučia. Tačiau pardavėjas žino, taip pat ir mes turime žinoti, kad šitaip su deguonimi jokiu būdu negalima vežti žuvų, turinčių papildomus kvėpavimo organus – pirmiausia labirintinių žuvų ir šamų, kurios įkvepia atmosferos orą, nes šios agresyvios dujos jų jautrius kvėpavimo organus mažų mažiausiai gali sunkiai sužaloti.
Nors didelėms žuvims parenkami didesni maišeliai, tačiau daugybė didelių daugiaspalvių ešeržuvių šeimos žuvyčių ir šamukų yra tokie dygliuoti, kad maišelius lengvai praduria. Todėl šitokius egzempliorius geriausia vežtis erdviame kibire. Tačiau ir į kibirą galima pripilti tik tiek vandens, kad žuvys būtų apsemtos su visais pelekais. Kartas pasitaiko, kad žuvys kelionėje turi užtrukti ir ilgiau, nes jos vežamos arba siunčiamos per visą šalį.
Tuomet įprasta, kad plastikinis maišelis su žuvimis įdedamas į atitinkamo dydžio putplasčio dėžę ir esant šaltam orui gauna ne tik storą sluoksnį laikraščio dėžėje, bet ir papildomą šilumos šaltinį, pavyzdžiui, šildantįjį maišelį. Tačiau jei šaltis arba karštis ekstremalus, reikia palaukti, kol jis bus pakenčiamas.
Suleidimas į akvariumą
Namuose jokiu būdu neišpilame žuvų vienu ypu iš maišelio į akvariumą, bet pirmiausia lėtai sumaišome maišelio ir akvariumo vandenį. Tai įmanoma atlikti įvairiai. Galima pravirą maišelį įleisti į akvariumą taip, kad jis plūduriuotų: viršutinis atvirasis kraštas atvyniojamas žemyn taip, kad jis būtų tarsi plaukimo ratas. Oras jame neleidžia maišeliui paprasčiausiai apvirsti ir nekontroliuojamoms žuvims pakliūti į akvariumą. Tuomet nedideliais kiekiais semiame akvariumo vandenį ir pilame į maišelį. Šitaip lėtai suvienodinami vandens parametrai. Įpylę du – tris kartus, pagaliau galime atvykėles paleisti į naujuosius jų namus: lėtai pakreipiame maišelį ant šono ir žuvys išplaukia pačios.
Atsargesni žmonės elgiasi ir kitaip: namuose maišelio vandenį su žuvimis supila į kibirą ir į ji kas 15 minučių pila tokį patį vandens kiekį iš akvariumo kaip aprašyta pirmuoju būdu. Šitaip žuvys lėtai apsipranta su naujos cheminės sudėties vandeniu. .
O norėdami apsaugoti akvariumo vandenį nuo galimai užteršto parduotuvės vandens ir ligų sukėlėjų, kibire jau apsipratusias žuvis kuo atsargiau sugaudome graibštuku ir leidžiame joms įšokti arba įkristi i akvariumą.
Šitaip žuvis į akvariumą galima suleisti ir iš maišelio, tik tokiu atveju jo nereikia kreipti ant šono, kaip aprašyta, bet iš jo vandenį su žuvimis atsargiai išpilti į graibštelį. Tai daryti geriausia dviese, nes jei žuvytė įstrigs graibštuko tinklelyje, antrasis žmogus galės pagelbėti.
Daug žuvų, atsidūrusios akvariume, pirmiausia nugrimzta į dugną. Ten šiek tiek pabūna, o po tam tikro laiko, priklausomai nuo jų temperamento, pranyksta augalų tankmėje. Suprantama, kad dabar joms mažiausiai reikia mūsų dėmesio ar maisto. Turbūt galima kartkartėmis atsargiai dirstelėti, ar kas vyksta, tačiau naująsias gyventojas pamatysime vėliausiai tik kitą rytą, kai jos tyrinės savo buveinę. Pirmosiomis dienomis jos dar ilgai bus baikščios, o kai kurių rūšių žuvys distanciją tarp savęs ir stebėtojo išlaikys visada. Kitos išdrąsėja kaip naminiai gyvūnai ir priėjus žmogui ima „prašyti“ maisto prie akvariumo stiklo.
Suleidimas į akvariumą: vaizdinė medžiaga.
Jei turite klausimų apie tai, kaip išsirinkti žuvis, jas pirkti, vežti ir aklimatizuoti – susisiekite su mumis.
